- žioplinėjimas
- žioplinė́jimas sm. (1) K, DŽ, NdŽ, KŽ → žioplinėti 1: Žioplinė́jimas begalinis, nors ir duok žaltį Krš. Kas čia do žioplinėjimas po tus miškus, jug čia žvėrių nė[ra] Šll. Du ar tris kartus vos nepatekau po troleibusu; šoferiai keikėsi, milicininkas reikalavo baudos už žioplinėjimą sankryžoje J.Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.